Spalva gali visiškai pakeisti kambario nuotaiką, tačiau suderinti kelis atspalvius tarpusavyje ne visada taip lengva, kaip atrodo vartant interjero nuotraukas. Pasirinkus pernelyg saugią paletę erdvė gali pasirodyti blanki, o padauginus ryškių spalvų – vizualiai nerami.
Būtent tokiais atvejais interjero dizaineriai dažnai remiasi paprastu proporcijų principu. 60-30-10 spalvų taisyklė leidžia pasirinkti tris pagrindinius atspalvius ir paskirstyti juos kambaryje taip, kad nė vienas be reikalo neužgožtų kitų.
Ką reiškia 60, 30 ir 10?
Principas nesudėtingas: maždaug 60 proc. kambario skiriama dominuojančiai spalvai, 30 proc. – antrajai, o likę 10 proc. – akcentinei.
Proporcijos neturi būti skaičiuojamos centimetro tikslumu. Jos veikiau padeda suprasti, kiek vizualinio svorio turėtų gauti kiekviena pasirinkta spalva.
60 proc. – pagrindinė spalva
Didžiausia dalis atitenka spalvai, kuri sudaro viso kambario foną. Dažniausiai ją matome ant didžiausių paviršių ir baldų.
Tai gali būti:
- sienų spalva
- didelis kilimas
- sofa
- virtuvės baldų fasadai
- didelė kambario tekstilės dalis
Pagrindinis atspalvis nebūtinai turi būti baltas, pilkas ar smėlio spalvos. Jeigu norisi ryškesnio interjero, dominuoti gali ir sodresnė spalva. Esmė slypi ne konkrečiame atspalvyje, o jo užimamoje vietoje.
30 proc. – spalva, kuri suteikia kambariui gylio
Antroji spalva turi būti pakankamai matoma, tačiau nekonkuruoti su pagrindine. Jos kambaryje naudojama maždaug perpus mažiau.
30 proc. dalį gali sudaryti:
- užuolaidos
- foteliai
- patalynė
- mažesnis kilimas
- viena akcentinė siena
- dalis virtuvės ar svetainės baldų
Antrasis atspalvis padeda išvengti situacijos, kai visas kambarys atrodo vienodas. Jis gali būti artimas pagrindinei spalvai arba sukurti ryškesnį kontrastą.
Pavyzdžiui, šiltą smėlio spalvos pagrindą galima papildyti žemiška žalia, o šviesiai pilką – tamsesne mėlyna.
10 proc. palikite akcentui
Mažiausia dalis skiriama spalvai, kuri patraukia žvilgsnį. Būtent čia galima drąsiau rinktis atspalvį, kurio nenorėtumėte matyti ant visų sienų ar didelės sofos.
Akcentinė spalva gali atsirasti per:
- dekoratyvines pagalvėles
- vazas
- paveikslus
- šviestuvus
- pledus
- nedidelius dekoro elementus
Jeigu kambario pagrindas neutralus, 10 proc. gali tapti vieta sodriai raudonai, žaliai, mėlynai ar kitai ryškesnei spalvai.
Akcentus taip pat paprasčiausia pakeisti. Pakeitus pagalvėlių užvalkalus, pledą ar kelias dekoracijas galima atnaujinti kambario nuotaiką neperdažant sienų ir nekeičiant didžiųjų baldų.
Kodėl toks spalvų paskirstymas veikia?
Didžiausias 60-30-10 spalvų taisyklės privalumas yra aiški spalvų hierarchija. Vietoje trijų vienodai konkuruojančių atspalvių atsiranda pagrindas, jį papildanti spalva ir nedidelis akcentas.
Dėl to paletė atrodo vientisesnė, tačiau kambarys nepraranda charakterio.
Taisyklė ypač patogi tuomet, kai interjerą kuriate savarankiškai. Turint tris patinkančias spalvas nebereikia spėlioti, ar visas jas naudoti vienodai. Pirmiausia nusprendžiama, kuri taps fonu, kuri papildys bendrą vaizdą, o kuri bus naudojama tik detalėms.
Ar proporcijų būtina laikytis tiksliai?
Ne. Interjero dizaine 60-30-10 nėra matematinė formulė, kurios pažeisti negalima.
Principą geriau vertinti kaip atspirties tašką. Viename kambaryje santykis gali būti artimas 60-30-10, kitame natūraliau atrodys šiek tiek kitoks spalvų paskirstymas.
Svarbiausia išlieka pati logika: viena spalva dominuoja, kita ją papildo, o trečia naudojama kaip akcentas.
Dėl to taisyklė praverčia tiek kuriant ramų neutralų interjerą, tiek derinant kur kas drąsesnius atspalvius. Ji nepasako, kokias spalvas privalote pasirinkti – tik padeda nuspręsti, kiek vietos kiekvienai iš jų skirti.
